| Veislė: | Pomeranijos špicas |
| Kilmės šalis: | Vokietija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Leidžiamos įvairios kailio spalvos, išskyrus marmurinę. Populiariausios spalvos: oranžinė, sabalo, juoda, ruda, kreminė |
| Charakteris | Bendraujantis, linksmas, draugiškas, protingas, budrus, žaismingas |
| Ūgis: | 22-27 cm |
| Svoris: | 2-3 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 13-15 metų |
| Kiti pavadinimai: | Vokiečių špicas, Pamaręnų špicas, Nykštukinis špicas, Pomeranian, Dwarf Spitz |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: | 2-4 šuniukai |
Pomeranijos špicai kitaip dar vadinami vokiečių nykštukiniais špicais, pomeranais arba tiesiog Pom Pom. Šios veislės šunų išskirtinumas – kompaktiškumas ir lapiuką primenanti išvaizda. Pomeranijos špico kailiukas yra labai tankus ir puošnus, tačiau nereikalaujantis ypatingai daug priežiūros. Pomeranijos špicas yra labai draugiškas ir prieraišus šuo, lengvai dresuojamias. Nors šie šuneliai yra tokie nedideli, kad juos norisi visada nešioti ant rankų (pomeranai tą labai mėgsta), tačiau persistengti nereikėtų – pernelyg didelis šuns lepinimas gali lemti įvairias elgesio problemas. Pomeranai puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, tačiau svarbu pasirūpinti, kad šunelis nebūtų skriaudžiamas.
Pomeranijos špicų veislės istorija
Veislės pavadinimas buvo suteiktas pagal regioną, iš kurio yra kilę šie šunys (Pomeranija, Centrinė Europa). Špicai yra gana sena šunų veislė, kuri vokiečių literatūroje buvo minima dar XV amžiaus viduryje. Didžiąją dalį špicų išvedė vokiečių veisėjai (išskyrus mažuosius ir nykštukinius, tai – Didžiosios Britanijos veisėjų nuopelnas). Spėjama, kad Pomeranijos špicų protėviai buvo darbiniai Arkties regiono šunys, tačiau tai nėra galutinai patvirtinta. Pirmąjį Pomeranijos špicų klubą veisėjai įkūrė 1891 metais, šiuo laikotarpiu buvo pristatytas pirmasis šios veislės standartas. Šiandien Pomeranijos špicai yra priskiriami „žaislinių“ šunų grupei, nes jie yra labai smulkūs.
Įdomus faktas: 1912 metais iš skęstančio laivo „Titaniko“ buvo išgelbėti trys šunys, du iš jų buvo Pomeranijos špicai.
Pomeranijos špicas: išvaizda
Pomeranijos špicas – trumpas ir labai kompaktiškas šuo. Jo kūnas yra kvadratinės formos, snukutis – aštrus, labai primenantis lapiuko snukį, ausys nedidelės ir stačios. Pomeranijos špico galva yra vidutinio dydžio, žiūrint iš viršaus primena pleišto formą. Akys ovalios, vidutinio dydžio, gali būti tik tamsių spalvų. Pomeranijos špicų uodega yra vidutinio ilgio, išaugusi aukštai ir susukta. Pomeranijos špicų kailis yra dvigubas – viršutinis sluoksnis tankus ir ilgas, pavilnė – trumpa, labai tanki ir minkšta. Kailis labai purus, neprigludęs, suteikiantis šuniui dar daugiau puošnumo. Vešlus kailis ant pečių ir kaklo formuoja „apykaklę“, uodega ir galinės letenos taip pat padengtos labai vešliu kailiu. Plaukai ant nugaros ir šonų yra šiek tiek trumpesni nei kitose kūno dalyse. Kailio „aukso amžius“ yra pasiekiamas vokiečių nykštukiniam špicui sulaukus trejų metų, toks puošnus kailis išlaikomas net iki 10-12 metų. Leidžiamos įvairios kailio spalvos, išskyrus marmurinę. Populiariausios Pomeranijos špicų kailio spalvos yra šios: oranžinė, sabalo, juoda, ruda, kreminė.
Pomeranijos špicas: charakteris
Pomeranijos špicai yra labai aktyvūs ir gero būdo šunys. Jie labai draugiški ir ištikimi savo šeimoms. Jiems labai patinka šeimininkų dėmesys, mielai leidžiasi glostomi, imami ant rankų ar net nešiojami. Nors tai yra labai nedidelio dydžio šuneliai, tačiau sargumas jiems yra įgimtas – skardžiu savo balseliu jie tikrai praneš apie įtartinus asmenis. Pomeranijos špicams yra būtina ankstyva socializacija, nes lojimas gali tapti netinkamu įpročiu. Pernelyg skurdus ankstyvas aplinkos pažinimas gali iššaukti įvairias elgesio problemas ir baimes, todėl būtina tam užkirsti kelią.
Nors Pomeranijos špicas yra labai draugiškas šuo, tačiau jį lengva suerzinti – kartą užgautas, kad ir visai to nenorint, jis gali tapti irzlus ir nepatiklus. Šios veislės šunys puikiai pasiduoda dresūrai, gali išmokti įvairių triukų. Jei dresūra neužsiimama, Pomeranijos špicas gali tapti dominuojantys ar net agresyvus. Taigi, nuo mažumės vertėtų nubrėžti tam tikras ribas.
Pomeranijos špicas: priežiūra ir sveikata
Pomeranijos špicų kailis turi būti šukuojamas kasdien – tai padės palaikyti kailiuko puošnumą ir taip pat padės išvengti daugybės plaukų namuose, nes šios veislės šunys šeriasi gana gausiai. Pomeranijos špicus patartina kirpti gana dažnai – kas 1-2 mėnesius. Svarbu reguliariai patikrinti poplaukį, jei yra sąvėlų, jas būtina pašalinti. Šukavimui netinkamos labai tankios šukos, nes jos gali pažeisti poplaukį. Pomeranijos špicų šukavimui labiausiai tinka šiurkščios šukos, kurios gerai iššukuos kailį, ir šepetys, kuriuo bus užbaigiamas šukavimo procesas.
Nors Pomeranijos špicai yra gana sveika šunų veislė, tačiau taip pat galimos ir tam tikros sveikatos problemos. Vienos dažniausių problemų yra šios: laisvos kelio girnelės, dantų trapumas, akių ligos, žemas cukraus kiekis kraujyje. Nors kai kurios sveikatos problemos yra paveldimos, tačiau dalis jų gali atsirasti dėl netinkamos priežiūros: neracionalios mitybos, dantų ir ausų nevalymo, nešukavimo, ir t.t. Pomeranijos špicams yra būdinga „juodoji liga“, dėl kurios pajuoduoja oda, kailis gali nuplikti. Šis susirgimas labiau būdingas patinams, spėjama, kad tai yra paveldima. Svarbu skirti pakankamai dėmesio tinkamo veislyno pasirinkimui – atsakingas veisimas visada gali padėti užkirsti kelią paveldimoms ligoms.
Pomeranijos špicas – puikus kompanionas, tinkantis ir vienišam žmogui ir šeimai. Nors dėl „žaislinės“ išvaizdos Pomeranijos špicai neretai yra perkami vaikams, tačiau suaugusieji turi suprasti, kad visa atsakomybė teks ne vaikui, o jiems patiems. Tinkamai auklėjamas Pomeranijos špicas suteiks visai šeimai daug laimingų akimirkų – šie šuneliai gyvena maždaug 13-15 metų.
Privalumai
- Lengvai perneša šaltį;
- Lengvai dresuojamas;
- Draugiškas su vaikais;
- Draugiškas su katėmis;
Trūkuma
- Kailiui reikia daug priežiūros;
- Gali nepailsdamas loti;
- Kailis labai šeriasi;
- Linkęs į nutukimą;
- Silpnos sveikatos.
