Lenkų žemumų aviganis (Polish Lowland Sheepdog)

Lenkų žemumų aviganis – puikus avių ir kitų galvijų sargas bei nuostabus šeimos draugas. Šios veislės šunys yra labai ištvermingi, todėl gali dirbti esant bet kokioms oro sąlygoms. Lenkų žemumų aviganiai yra labai protingi, linkę savarankiškai priimti sprendimus. Dresūros pagrindais patartina pasirūpinti kuo ankstyvesniame augintinio amžiuje, ir svarbu nusiteikti, kad lengva nebus. Lenkų žemumų aviganiai yra gana užsispyrę, todėl šeimininkas turi būti ne tik nuoseklus, bet taip pat ir labai kantrus. Šios veislės šunims yra būtina ankstyva socializacija, nes nepasitikėjimas savo jėgomis gali pavirsti agresija.

Lenkų žemumų aviganis: veislės istorija

Lenkų žemumų aviganis yra senos šunų veislės atstovas, spėjama, kad ši veislė susiformavo ne vėliau nei XV amžiuje. 1515 metais lenkų prekybininkas Kazimierz Grabski  nuvyko į Škotiją, kur lenkų žemumų aviganius pristatė kaip itin talentingus gyvulių ganytojus. Niekam ne paslaptis, kad Škotjoje talentingiausiais aviganiais yra laikomi koliai, tačiau lenkų žemumų aviganiai taip pat sulaukė gana nemažo susidomėjimo. Savo išvaizda lenkų žemumų aviganiai primena pulius arba Tibeto terjerus, todėl spėjama, kad šie šunys gali būti giminingi.

Antrojo pasaulinio karo metais lenkų žemumų aviganiai buvo beveik visai išnykę, tačiau kinologės Danutos Hryniewicz dėka to buvo išvengta (per dešimt metų jos veislyne gimė dešimt lenkų žemumų aviganių vadų). Galiojantis veislės standartas buvo sudarytas 1959-aisiais. Tais pačiais metais veislė buvo pripažinta FCI. Amerikos kinologų klubas šią veislę pripažino gerokai vėliau – 2001-aisiais. Lenkų žemumų aviganių populiarumas bene labiausiai išaugo tada, kai pasirodė TV serialas „Here's Boomer“ (1980-1982 m.)

Lenkų žemumų aviganis: išvaizda

Lenkų žemumų aviganiai yra vidutinio dydžio šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 45-50 cm, o kalyčių – 42-47 cm (svoris gali svyruoti nuo 14 iki 20 kilogramų). Lenkų žemumų aviganio kūnas yra beveik kvadrato formos, aukštis ties ketera yra šiek tiek mažesnis nei kūno ilgis (idealus santykis – 9:10). Nugara labai raumeninga, juosmuo platus, strėnos trumpos. Krūtinė gili, pilvas nežymiai įtrauktas. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas. Galva vidutinio dydžio, proporcinga kūnui, kaukolė tokio pat ilgio, kaip ir snukis (kaukolė gali būti šiek tiek trumpesnė). Akys vidutinio dydžio, ovalo formos, tamsiai rudos spalvos. Žvilgsnis skvarbus, gyvybingas. Ausys išaugusios aukštai, vidutinio dydžio, širdies formos, kabančios. Nosis didelė, gali būti rudos arba juodos spalvos (tai priklauso nuo kailio atspalvio). Uodega gana ilga, apaugusi tankiu kailiu. Visą kūną dengiantis kailis yra ilgas, šiurkščios tekstūros, o pavilnė labai minkšta. Leistini įvairūs kailio atspalviai, tačiau dažniausiai galima sutikti juodai baltų, pilkai baltų arba smėlio ir pilkos spalvos lenkų žemumų aviganių. Kailis šeriasi labai nedaug arba nesišeria visai.

Lenkų žemumų aviganis: charakteris

Lenkų žemumų aviganis noriai bendrauja su visais šeimos nariais, puikiai sutaria su vaikais. Nepažįstamieji šios veislės šunims nekelia jokio pasitikėjimo, į pirmą kartą sutiktus žmones žvelgiama gana įtariai. Su kitais gyvūnais lenkų žemumų aviganiai sutaria ne visada – jie yra linkę dominuoti kitų šunų atžvilgiu, o kates ar kitus smulkesnius gyvūnus mėgsta pavaikyti. Vis dėlto, jei lenkų žemumų aviganis su kitais gyvūnais augs nuo mažumės, juos laikys savo šeimos nariais, tad problemų neturėtų kilti.

Šios veislės šuns šeimininkas turi būti pakankamai griežtas ir nekeičiantis savo nuomonės, dresūra turi būti nuosekli ir pakankamai motyvuojanti. Lenkų žemumų aviganiai labai greitai pastebi taisyklių spragas, todėl jas ima laužyti.

Lenkų žemumų aviganiams reikalingas pakankamai didelis fizinis krūvis, nes priešingu atveju augintinis gali užsiimti destruktyvia veikla. Kad taip nenutiktų, kasdien pasirūpinkite pakankamai ilgais pasivaikščiojimais ir kita įdomia veikla.

Lenkų žemumų aviganis: priežiūra

Lenkų žemumų aviganiai yra gana sveiki šunys, tačiau kartais pasitaiko įvairių akių ligų bei klubo sąnario displazijos atvejų. Veisiamiems šunims visada turi būti atliekami reikalingi sveikatos tyrimai, tad svarbu pasidomėti, kokie yra šuniukų tėvų sveikatos tyrimų rezultatai.

Lenkų žemumų aviganiai maistui nėra labai išrankūs, tačiau svarbu užtikrinti, kad mityba būtų visavertė. Šios veislės šunis patartina šerti du kartus per dieną ryte ir vakare, o duodamo maisto kiekį rekomenduojama normuoti. Po valgio nuvalykite augintinio barzdą, nes maisto likučiai gali sukelti uždegimą.  

Lenkų žemumų aviganiams yra reikalinga reguliari mankšta, todėl nusiteikite, kad pasivaikščiojimai turi būti pakankamai ilgi (trunkantys maždaug dvi valandas). Lenkų žemumų aviganių negąsdina nei lietus, nei šlapdriba, nei speigas, tad šeimininkams  tenka pasirūpinti pakankamai šiltais savo drabužiais. Po pasivaikščiojimų lauke būtina apžiūrėti augintinio kailį – įsitikinkite, kad jame nėra prikibusių šapų, nušluostykite sušlapusį kailį. 

Kailį rekomenduojama kuo dažniau šukuoti – idealu, jei tai yra atliekama kasdien. Patikrinkite, ar kailyje nėra susidariusių sąvėlų, jei reikia, jas nukirpkite. Maudyti šios veislės šunis reikėtų pagal poreikį, tačiau pernelyg dažnos maudynės nėra rekomenduojamos (įvertinkite ir tai, kad ilgas bei tankus kailis gana ilgai džiūva).

Privalumai

• Tinkamas laikyti mieste;
• Lengvai prisitaiko prie šalto klimato.

Trūkumai

• Reikalingas didelis fizinis aktyvumas;
• Kailiui reikalinga priežiūra;
• Sunkiai perneša karštį.